Kai siunčiau Silvijai savo užklausą, neturėjau jokių lūkesčių tam, kaip atsakymas į ją galėtų atrodyti. Tuo metu jaučiausi labai blogai, dėl to norėjosi nors minimalios įžvalgos, pakreipimo, kelio ženklo mano stagnacijoje ir pasimetime apie save pačią: baimes, nežinią, pasirinkimus, neveiksnumą.

Likau maloniai nustebinta gavusi iš Silvijos ne tiesiog įžvalgą, bet analizę! Gilią, detalią, inspiruojančią ir neabejotinai parodžiusią kryptį, sudėliojusią momentus į vietas. Turiu paminėti, kad analizė nebuvo tik patogi. Sritys, kuriose turime augti, kurias turime gerokai perkratyti ar priimti ir yra didžiausia mokykla, o tuo pačiu ir nepatogumas. Džiaugiuosi gavusi daug savęs pažinimo bei supračio, kad kai kurie momentai mano gyvenime visada bus su sava svarba, reikšme ar misija - neturėčiau to neigti ar nuo to bėgti.

Jaučiu Silvijai didelį dėkingumą, pirmiausia, už atsakingą požiūrį į žmogų ir jo klausimus. Nežinojau, kad ji į tą žmogų pažiūrės taip plačiai, bet tikrai žinojau, kad tą padarys su visa savo atsakomybe ir pagarba. Taip pat esu dėkinga už jautrumą ir empatiją, kuriuos jutau klausydama analizės. Dėkoju už kiekvieną sakinį - ir patogų, ir nepatogų. Analizė man sukėlė jausmų paletę, o tai yra apie tai, kad sudėtas darbas, pastangos ir žodis pataikė ten, kur reikia.

Išsinešiau dvi labai paprastas žinutes, kurias kasdien sau stengiuosi priminti:
- turiu priimti savo šaknis,
- turiu mokytis kantrybės ir pasitikėti, kad viskam savas laikas - neforsuok gyvenimo!

Taip pat išsinešu žinojimą, kad esu teisingame kelyje - o tai yra laimė!

Ačiū!